- stirti
- stìrti, stỹra (-sta Rtr, Š, NdŽ, FrnW, Stk), -o (stỹro) intr. Rtr, Š, DŽ, NdŽ, FrnW; M, L, stỹrti, -sta (-na DūnŽ), -o K, BzBkXIX283, BŽ516, NdŽ, DūnŽ, Kv 1. LL65, NdŽ kietėti, darytis nelanksčiam (ppr. džiūstant): Kailiniai nuo lietaus stirsta J. Nosinė džiūnant stirsta nuo smurglių J. ║ stingti, kietėti (ppr. šąlant, vėstant): Šlapias drabužis stìrsta ant šalčio J. Stỹrna taukai į krūvą, būs kaip akmuo Lk. Šįryt jau stỹrusi (pašalę) Varn. Pradėjo stìrt, paskrebo jau Ds. Jau šįvakar pradėjo stỹrti Up. 2. Stk darytis nejudriam, stingti, tirpti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Jau mano kojos stỹra Zp. Mano stỹra sprandas Alvt. Man jau rankos nuo šalčio stìrsta Ds. Visas kūnas stìrsta Vlkj. Atsisėdu, styrstù tujau į medį Rdn. Da karvė šiąnakt neturės: užpakalis da neatleistas, ale speniai jau stỹrsta Jrb. ║ darytis padėrusiam, blaustis, merktis: Stìrsta akys, negaliu pakrutinti, vokus traukia prie obuolių, neatmerkiu Lkš. Kai man pradeda stìrt akys, tai ir galva ima svaigt Gs. ║ nuo stiprių pojūčių prarasti judrumą, negalėti pajudėti: Iš baimės stirti LL257. Stỹręs, veizėdamas į tą baisumą Plng. Kai pamatau margąją [gyvatę], iš baimės styrù VšR. 3. NdŽ būti šaltyje, kęsti šaltį: Eisu aš ten šalti, stỹrti – nesulaukste DūnŽ. Ko tas pamplys (berniukas) stỹrna susitraukęs? Krš. Ko taip styrsti be reikalo visą dieną? Sk. Malkų turim, žiemą nereiks stìrt Mrj. Pasiuntė pašaukti Juozapą, patys susitraukę keikdami apstoja klėtį, styrsta Žem. Karvės, ieškojusios beieškojusios žolės, stirsta ant vėjo J.Balt. 4. DŽ, NdŽ lipti nešvarumais, skresti: Po purvyną braidant, autuvas stỹra DŽ1. \ stirti; antstirti; apstirti; atstirti; įstirti; išstirti; nustirti; pastirti; perstirti; prastirti; pristirti; sustirti; užstirti
Dictionary of the Lithuanian Language.